Visuotinė medžių teisių deklaracija

Prancūzijoje pristatyta Visuotinė medžių teisių deklaracija skelbia, jog atėjo laikas visoms Europos šalims ĮTVIRTINTI naujus MEDŽIŲ IR GAMTOS TEISIŲ PAGRINDUS.

2019 m. Balandžio 8 dieną Prancūzijoje, Paryžiaus Nacionalinėje asamblėjoje vyko konferencija, kurią organizavo Nacionalinės Asamblėjos narė, buvusi aplinkos ministrė, Prancūzijos aplinkosaugos partijos „Génération écologie“ prezidentė Delphine Batho bei aplinkosaugos asociacija “A.R.B.R.E.S.“. Konferencijoje buvo priimta “Medžių teisių deklaracija“

„Mūsų tikslas yra išleisti įstatymą, kuris įvestų medžio kaip jaučiančios būtybės sampratą“.

Pagrindinis siekis inicijuoti geresnę istorinių medžių priežiūrą, kurie tikrai yra kraštovaizdžio ir miestų turtas, taipogi siekis prisidėti prie aplinkos kūrimo išsaugant medžius, kad jie nebūtų nukirsti dėl projektų vykdymo patogumo ar komercinių motyvų.

PAGRINDINIAI DEKLARACIJOS PRINCIPAI:

• Medis yra gyva būtybė, gyvybės šaltinis, bendras žmonijos gėris.
• Gyvenimas žemėje priklauso nuo Medžio egzistavimo.
• Žmogus, apdovanotas protu ir sąmone, turi elgtis su Medžiu brolybės ir solidarumo dvasioje.

Medžių teisių deklaracijos organizatoriai kviečia pasirašyti PETICIJĄ ir susipažinti su jos 27 punktais, kurie bus pristatyti EU parlamentui, siekiant medžių teises įtvirtinti visuose Europos sąjungos šalyse.

______________________________________________________________________________________

Medžių teisių deklaracija, paskelbta konferencijoje, vykusioje Prancūzijos Nacionalinėje asamblėjoje 2019 balandžio 4 d.

Medžių teisių deklaracija
Straipsnis 1

Medis yra gyva statiška būtybė, kuri, analogiškomis proporcijomis, užima dvi skirtingas sritis, orą ir žemę. Žemėje vystosi šaknys, kurios sulaiko vandenį ir mineralus. Ore skleidžiasi laja, kuri sulaiko anglies dioksidą ir saulės energiją. Šios situacijos dėka medis vaidina fundamentalų vaidmenį palaikant ekologinę žemės lygsvarą.

Straipsnis 2

Medis, gyva būtybė, jautri savo aplinkos pokyčiams, turi būti gerbiama kaipo tokia, ir negali būti redukuota į paprastą objektą. Jis turi teisę į oro ir požemio erdvę, būtiną, kad galėtų nevaržomai vystytis ir pasiekti suaugusio medžio dydį. Dėl šių priežasčių medis turi teisę į savo fizinio integralumo – atmosferinio (šakos, kamienas, lapai) ir požeminio (šaknų tinklas) – pagarbą. Šių organų pažeidimas, o taip pat pesticidų ir kitų toksinių medžiagų naudojimas jį stipriai susilpnina.

Straipsnis 3

Medis yra gyvas organizmas, kurio vidutinė gyvenimo trukmė yra gerokai ilgesnė už vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę. Jis turi būti gerbiamas viso savo gyvenimo laikotarpiu, su teise augti ir daugintis nevaržomai, nuo savo gimimo iki savo natūralios mirties, nesvarbu, ar jis yra miesto, ar kaimo medis. Medis turi būti laikomas teisiniu subjektu, taip pat ir žmonių nuosavybę reguliuojančiose taisyklėse.

Straipsnis 4

Kai kurie medžiai, kuriuos žmonės laiko išskirtiniais dėl jų amžiaus, jų išvaizdos arba jų istorijos, reikalauja papildomo dėmesio. Tapę bendru bio-kultūriniu paveldu, jie įgauna aukštesnį statusą, kuris žmonėms uždeda atsakomybę juos saugoti kaip “gyvus paminklus”. Jie gali būti įrašyti į peizažo paveldo zoną, jiems suteikiant sustiprintą apsaugą ir išskirtinumą dėl estetinių, istorinių ir kultūrinių motyvų.

Straipsnis 5

Priklausomai nuo žmonių poreikių, kai kurie medžiai yra sodinami, po to eksploatuojami, taigi, jiems negali būti taikomi prieš tai cituoti kriterijai. Nepaisant to, miško arba kaimo medžių ekploatavimo modalumai turi atsižvelgti į medžių gyvenimo ciklą, natūralaus jų atsinaujinimo galimybes, ekologinę lygsvarą ir bio-įvairovę.

Šiuo tekstu siekiama pakeisti žmonių požiūrį ir elgesį, padėti jiems suvokti medžių vaidmens svarbą kasdienybėje ir ateityje atverti kelią skubiam teisės aktų pakeitimui nacionaliniu lygmeniu.