Ąžuolai – tai istoriją menantis ir kartas apjungiantis gyvasis paveldas 

Siekdami įamžinti 1918 m. vasario 16 – osios dienos Nepriklausomybės akto paskelbimą lietuviai sodino Ąžuolus, kaip stiprybės, tvirtybės ir vienybės simbolį. Praėjus šimtmečiui šie Ąžuolai minimi kaip tautos identiteto išsaugojimo paveldas, liudijantys praeities kartų kovą už laisvą Lietuvą. Valstybės atkūrimo sukakčiai atminti gimė daugybė iniciatyvų sodinti Ąžuolus kaip atskirus simbolinius vietos dvasią kuriančius objektus, alėjas ar parkus.
 
Ąžuolų bei jų kompleksų išsaugojimas ir jų atkūrimas skatina tradicijų ir tautiškumo puoselėjimą, tuo pačiu pristatant Lietuvą pasauliniame kontekste kaip stiprią savo tautinę tapatybę, istorines šaknis gerbiančią ir puoselėjančią šalį, kuri ugdo savo jaunąją kartą saugoti Ąžuolus kaip gyvąjį ryšį su istorija liudijantį paveldą.
 
Nuotraukos autorius – V. Martinkus. Už nuotraukos pasidalinimą dėkojame Aukštaitijos nacionaliniam parkui
 
Nuotraukoje matomas Ąžuolas ant Ladakalnio. Šioje vietoje gyvuoja paprotys į kalno viršūnę užnešti akmenukų ir palikti prie viršūnėje augančio Ąžuolo. Pranė Dundulienė mano, kad ant Ladakalnio buvo aukojama gyvybės deivei Ladai, didžiajai motinai.
 
Šis gražus, ilgaamžis, lietuviškas simbolis kviečia prisiminti ir dalintis savo įsimintinomis istorijomis, apjungdamas skirtingų žmonių patirtis į vieną bendrą lają.
 
Suteikime Ąžuolui Nacionalinio medžio apsaugos statusą!