Antropologas Donatas Brandišauskas „Ąžuolas sukuria vietai tam tikrą charakterį ir tapatybę“
Kalbamės su socialinės antropologijos profesoriumi Donatu Brandišausku:
„Ąžuolas yra nacionalinis medis daugybė šalių, tai yra matomiausias ir daugiausiai potencijos turintis simbolis, kuris gali perteikti istorinę atmintį, socialinius procesus, kolektyvines tapatybes. Europoje ąžuolas labiausiai paplitęs medis. Nenuostabu, kad ąžuolas susijęs su Gyvybės simbolika, su ilgaamžiškumu, su gebėjimu regeneruotis, tai seniausias gyvas organizmas.“
Vis dėlto Ąžuolas yra daugiau negu simbolis
„Ąžuolas yra vienas svarbiausių lietuviško kraštovaizdžio atributų. Lietuvoje žinomi 74 vietovardžiai susiję su Ąžuolu. Ąžuolas savaime kuria vietą, sukuria tai vietai tam tikrą charakterį ir tapatybę, įcentruoja kraštovaizdį aplinkui, sąlygoja žmonių multisencorines patirtis, išgyvenimus, veikia žmonių emocijas. Žmonės dažnai suvokia ir patiria, kad gali bendrauti su medžiu.“
„Žmonių išvietinimo, vietos sunaikinimo pasekmės dažnai būna tragiškos. Žmogui priklausyti vietai, reiškia gebėti susieti savo gyvenimo įvykius su tam tikra vietos istorija.
„Gyvendamas gamtoje, tarp medžių, tu supranti, jog ne tik medis auga arba gyvūnas auga, bet ir tu augi. Kitaip tariant tapsmas kartu. Kuom Ąžuolas yra ypatingas? Tai yra būtent tapsmas kartu ir daug žmonių kartų tampa kartu su šiuo medžiu. „
„Šiandien gamtos veiksnys yra grąžinimas į socialines teorijas, gamta nėra kažkokią abstrakcija, tai aktyvus komponentas, kuris sąlygoja žmonių patirtis ir sąlygoja žmonių ir nežmogiškų būtybių socialinius santykius. Taigi gamta, medžiai tai nėra tik simbolinių prasmių perteikinėtojai, tai aktyvūs veikėjai, kurie sąlygoja mūsų kultūrines, socialines ir ekologines formacijas.“
Nežmogiškos būybės ir ekosemiotinė komunikacija
„Šiandien socialiniuose teorijose mes turim tokią sampratą, kaip nežmogiškos būtybės, t.y. kiti asmenys, kurie turi gebėjimą veikti, gebėjimą komunikuoti, tai gali būti gyvūnai, augalai, materialūs objektai, su kuriais žmogus kuria socialinius santykius. Šiandien mes nemanom, kad socialiniai santykiai apsiriboja vien tik žmonėmis. Lygiai taip pat ir medis gali dalyvauti mainų procesuose. Nemažai žmonių turi tą patirimą, kad jie gali bendrauti su tam tikrais augalais, medžiais ir jiems tai suteikia labai daug stiprybės ir galbūt atsakymų. Žmogus šiandien nepaisant to modernizmo ir vakarietiško dichotomiško mąstymo, gyvendamas ant žemės, kuria saitus su savo aplinka ir jis jaučia, kad ta aplinka jam atliepia arba gali bendrauti. „
„Galim remtis vieno žymiausių mokslininko – antropologo Eduardo Kohn tyrimais apie ekosemiotinę komunikaciją, kuri vyksta miške. Žmogus gyvendamas miške gali nuskaityti tą aplinką. Žmonės ir gyvūnai, kita aplinka, gali labai darniai sugyventi. Reikia išplėsti savo ribas ir prie to prisitaikyti įgūdžiais. Tie kurie gyvena ant žemės, jie turi turėti įgūdžių, kaip gyventi toje aplinkoje, kaip komunikuoti su ja ir priimti. „
„Visai mūsų gyvenamajai aplinkai verta suteikti kažkokią apsaugą, keisti mūsų santykį. Visi šiandien kalba, ne vien filosofai ir mąstytojai, bet ir mokslininkai – mes turim keisti savo pasaulio suvokimą, savo pačių suvokimą šitam pasauly. Kurti su aplinka simbiotinius ryšius, o ne vis dar tikėti, kad modernizmas paremtas aplinkos dominavimu, valdymu bei adminsitravimu, nebus mums pražutingas. Jau metas susirūpinti ir tas susirūpinimas yra pakankamai vėlyvas. Jau daug esam praradę ir dabar bandom išlaikyti likučius ir tai nėra tik apie gamtą, tai mūsų įsivietinimo, mūsų tapatybės klausimai.“
Žiūrėkite daugiau:
Tai yra mūsų ambasadoriaus Ąžuolų istorija.
Šios istorijos simbolizuoja vertybinį ryšį su Ąžuolu ir jo svarbą mūsų gyvenime.
Kviečiame tapti ambasadoriais - susisiekite su mumis info@gyvozalio.com
Rodyti ambasadorius
Prof. dr. Donatas Brandišauskas
Socialinis antropologas
